Pilna prirašyta rašliavų apie du itin įdomius homo sapiens. Vyrą ir moterį. Stiprioji ir silpnoji lytis, vieni iš Marso, kiti iš Veneros, vieni mušasi, kiti verkia. Ir taip toliau ir bla bla bla.... Bet viena tendencija šiai dienai man yra visiškai aiški: vyrai - medžiotojai, moterys - mazochistės.
Man visada labiausiai sekdavosi su tais vaikinais, kurie manęs išvis nedomindavo :D Ir dievaži, kai tik pagaliau rimtai įsižiūrėdavau, kaip mat nutrūkdavo susidomėjimas. Kaip prakeikimas kažkoks! Vyrai labiausiai trokšta to, ko negali turėti. Tada jiems būtinai to reikia. Gali kalnus nuversti, budėti dieną ir naktį. O jei dar mergina yra ne tik, kad ne jo, bet ir dar kažkieno kito, tai ji pasidaro likimo skirta. Matyt, juos įaudrina pats procesas, ne rezultatas. Kai rezultatas pasiektas, naujas grobis tampa patrauklesnis. Bet nepasakyčiau, kad tai yra kvaila, jie gal dairosi galimybių, žalesnės žolės :D
O vat moterys... mes kvailos. Mums patinka kentėti. Juk dažniausiai mylim tuos, kurių nekenčiam ir dėl kurių daugiausiai verkiam. Nuo pat paauglystės laikų merginas žavėdavo blogi vyrukai. Tie kur "kieti" būdavo. Na žinot, kur rūkydavo, gerdavo, garsiai ir daug kalbėdavo, turėdavo daug mergų ir važinėdavo be teisių. Na, suprantat, apie ką aš. Aišku vėliau viskas nebebuvo taip paviršutiniška, bet esmė liko ta pati. Mylim tuos, dėl kurių verkiam. Bet ironiškiausia tai, kad kai tas bad guy tampa pliušiniu meškučiu, nebeuliavoja su draugais, vietoj alaus velka gėles ir būna pasirengęs pabučiuoti tau kojos pirštelį... kaip mes merginos ten sakom... "kažkas nebe taip", "jis man per geras", "per lipšnus"," kažkaip išblėso meilė"? Koks siaubas, kai pagalvoji. Kaip nelogiška :D
Žodžiu, moterims patinka aukotis, o vyrams medžioti. Arba mums visiems patinka susikurti problemą :)
Nenoriu, kad taip būtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą