Telemarketingo džiaugsmeliai

      Dažnas stebisi kaip sugebu susirasti darbus, tokius na... specifinius :D Ir žinot ką, kada nors reiks parašyt knygą. Nes kiekvieno iš mano "perliukų" patirtis neįkainojama. Pradžia "įdomiųjų" darbų buvo telemarketingas. Ateini prie savo būdelės su telefonu ir pc ir iškišinėji nuostabią televiziją ar pan. paslaugas. Būta nuostabių akimirkų :D

Pagrindiniai klientai: 

      PENSININKAI. Sudėtingiausias prisistatymas: "Jums skambina Gintvilė iš TEO". Man mano vardas gražus, bet sukelia daug problemų. Nes pirma išgirstu "Kaaas??" arba "Kokiaa?? Lidvida iš teatro??". Dar dažnai būdavo, kad senoliai mano, kad skambina iš televizijos, tada sukrunta visa šeima ir šūkčioja iš džiaugsmo.

Liūdniausia, aišku, būvo neprigirdintys senoliai. Bet po kokių 40 skambučių ir nuovargio imdavo isteriškas juokas, tuo labiau kai šalia esantis būrys kolegų darydavo tą patį - rėkdavo kiek gali į ragelį pasiūlymą ir kokie puikūs yra kanalai arba aiškindavo kas yra skaitmeninė televizija. Garsiai. Labai garsiai. O neduok Dieve, reikia sužinoti asmens kodą užsakymui. Viskas. Mirtis. Išpila prakaitas. Neduoda. Arba dar blogiau - neranda. Senolis pasako viską: kada ir kur pasą išdavė, kada gimė, begales skaičiukų, bet va asmens kodo neranda. 

      Bet šiaip jau pensininkai dažniausiai draugiški, pasipasakodavo viską: kaip gyvena anūkai, kur pirko pieną, ką nuveikė per dieną, kviesdavosi ir į svečius buteliuko.

      RĖKSNIAI. Rėkdavo dažniausiai ant Kubiliaus arba konsultanto. Jei ant Kubiliaus tai turėdavau išklausyti visą litaniją apie seimą, emigraciją ir šildymą. Jei ant konsultanto (t.y. manęs), tai dažniausiai būdavo padriki žodžiai: "svolačiai", "vagys", "apgavikai", "banditai", "aferistai"... Et, kad būtų jie žinoję, kad veltui jie tiek plyšauja... Tuo laiku būdavo užspaudžiamas "mute" mygtukas (kad klientas nieko negirdėtų ką jam sakai) ir: 

a) žeriami "gražiausi" žodžiai jam atgal

b) vyksta kiekvieno žodžio kolegoms perdavimas ir aptarimas

c)kolektyviškai garsiai sprendžiami kryžiažodžiai

d) vyksta grožio procedūros pertraukėlė (nagų lakavimas, antakių pešiojimas)

Būdavo smagu :D Na išskyrus tuos atvejus, kai diena prasidėdavo tuo, kad klientas tave pasiųsdavo na*ui kelis kartus (nes reikėdavo dar ir parduot kažkam kažką).

      IŠKRYPĖLIAI. Deja, dažniausiai tai būdavo tie patys senoliai. Kartais išgirsdavau ragelyje šniokštimą: "Man patinka merginos su trumpais sijonais". Žmogus, aišku, pasimeti, pakartoji dėl ko skambini, bandai išsiaiškinti poreikius, bet senolis iškrypėlis tave ignoruoja ir vėl sako "Man patinka merginos su trumpais sijonais". Tada bandai išsisukt iš padėties (ragelį padėti draudžiama), siūlyt produktą. Bet išgirsti tylą. Dar truputį tylą ir vėl švokštimą: "Man patinka merginos su trumpais sijonais". Beje, tąsyk tai buvo pardavimas :D

Šiaip jau man patinkdavo pasikalbėti su senučiukais, atrodydavo mieli tokie, geri. Kol vieną sykį išgirdau iš vieno, kad "Dievuliau, kokia tu jaunutė. Būtų gaila subadyti." Ot pirdylos duoda.

      NESTABILIOS PSICHIKOS. Tokių nėra pasitaikę labai daug, bet atvejai vienetiniai. Niekada nepamiršiu  vieno kliento su kuriuo pokalbis truko daugiau nei valandą ir kalbėjo tik jis vienas. Niekaip man nepavykdavo įsiterpti, kad ir kaip norėdavau, neįmanomas dalykas. Bet daug apie jį sužinojau. Prisistatė vardu ir pavarde, nes pasak jo jis yra labai žinomas fotografas, agronomas, verslininkas, menininkas ir visų galų meistras. Atsiprašė, kad ilgai nekėlė ragelio, nes buvo duše, mat skutosi, nes vakar rengė didelį vakarėlį, nes pasirašė milijoninį kontraktą su Skaisgiriu. Toliau pasakojo kaip vystosi jo verslas, kada jis ir kokiuose miestuose ir šalyse atidarys parodas, kuo skiriasi vieni fotoaparatai nuo kitų, išvardino visas firmas, megapikselius, šūdapikselius ir bala žino ką. Tada pasakojo kaip jam sekėsi prastai su moterimis, kad buvo susidėjęs su lesbiete, klausė ar aš esu tradicinės pakraipos. Pasakojo koks yra turtingas, kiek turi firmų,  telefonų, akcijų ir planšetinių kompiuterių (paskui siūlėsi atvažiuoti mikriuku pasiimti telefono kurį jam siūliau).      

      Gaila jau nepamenu visos tos greitakalbės šizofrenijos. Bet kas baisiausia, kad tuo metu dirbau Bitėje, kur klientas galėdavo pasiskambinti konsultantei, nes linija nebuvo blokuojama. Tai tas nevisprotis vis man skambindavo iš skirtingų numerių: "Laba diena, čia Sigitas iš Kėdainių , ilgai jums negaliu prisiskambinti kažkodėl", sakydavo ir toliau kalbėdavo apie savo gyvenimą ir nieko neužsisakydavo. Galų gale pradėjo siūlyti "darbą telefonu dėl gražaus balso", tada į restoraną, į fotosesiją. Kai išėjau iš darbovietės, neįsivaizduoju kaip, bet susirado mane net per feisbuką :D Gyvenime, nesu dar bendravusi su tokiu, tikrai :D

      Iš telemarketingo pasisėmiau kantrybės. Mama sakė, tokio darbo ir už milijonus nedirbtų. Bet man buvo linksma. Linkėjimai pasilikusiems ;)

p.s. sekantys rašiniai bus apie kitus darbus: lošėjų ypatumus ir vaikščiotojus pasižiūrėti puodo už tūkstantį litų.

 p.s. pridedu ir video, apklausos nepatenkintai klientei http://www.facebook.com/photo.php?v=2095022328472&set=vb.1032727823&type=2&theater