Neseniai skaičiau straipsnį apie negražias moteris. Jame autorius joms linki labiau pasistengti, o jei neužtenka lėšų pastangoms - pasiskolinti. Atsiprašau...( ! )
O kas tai yra negraži moteris? Ar ta su raganos nosim, karpom ar ta, kur tiesiog neturi didelės krūtinės ir gazelės kojų? O kas yra graži? Dažnai su draugais pasikalbam, ypač gatvėje, stebėdami praeives, kurios jiems gražios, kurios ne. Ir dažnai mano nuomonė išsiskiria. Ir tikrai ne todėl, kad pavydėčiau. Aš priešingai, su pasigėrėjimu žiūriu į gražius žmones. Draugės anksčiau net juokdavosi, sakydavo, kad jau man tai visi gražūs. Tik pati kartais stebiuosi kaip kartais kitaip rodo vyrų akys... Atrodo mergina tobulo išskirtinio grožio, o jiems "nieko blatno", arba jei mergina pelytė, tokia net prie kaliausių kategorijos, tai jiems jau gražuolė. Galima būtų svarstyti apie tai ir ginčytis iki nukritimo, bet neverta. Nes ir taip aišku, kad grožis labai subjektyvus dalykas.
Eikime prie sekančio klausimo: ar gražiai merginai gyventi paprasčiau? Kvailas klausimas, aišku paprasčiau. Nes grožis karaliauja visur. Kai esi patraukli tau dažniau šypsosi praeiviai, žmonės linkę mieliau bendrauti, lengviau sulaukti pagalbos ar pritarimo iš aplinkinių. Bet manau, kad tą galima nurašyti daugiau charizmai. Peršasi dar vienas klausimas, merginos, kuri sau iš ryto esate labai jau graži? :D Netikėsiu nei vienu teigiamu atsakymu (išimtis - jei klaustume vaikinų). Pasižiūri į veidrodį ir galvoji "O jetus...". Tada išsiplauni galvą, šį bei tą nusipaišai, gražiau apsirengi ir še tau - princesė. Aišku, dabar sakysit, kad kai kurių panelių nei stebuklas neišgelbėtų. Bet man atrodo, kad už grožį yra ir svarbesnių dalykų. Viskas yra kur kas giliau. Ne, nesakysiu banaliai, kad svarbu, kad būtų gražus vidus. Tiek to. Bet svarbiausią įtaką mūsų įsivaizduojamam grožiui daro ne kas kita, o pasitikėjimas savimi ir protas. Pamenat mokyklos laikus, daugelis populiariausių merginų šiai dienai, švelniai tariant, atrodytų kaliausės. Dažnai jos būdavo šiek tiek nutukusios, kreivais dantim ar pan. Bet jos mokėdavo save pateikti. Ir jos taip šventai tikėdavo, kad yra nuostabiai gražios, kad ir kitiems taip pradėdavo atrodyti. Taigi, norint būti gražiai reikia mokytis labai gerai apie save galvoti. Gal net per gerai.
Kitas svarbus aspektas, kaip ir sakiau, protas. Žinau žinau, jei paklaustume vaikinų ką išsirinktų: nuostabiai gražią ir durną ar labai protingą, bet visai nesimpatišką, beveik visi pasirinktų pirmą variantą. Bet jei moteris turi bent šiek tiek daugiau protelio, tai ji padarys save gražią (nekalbu apie plastines operacijas). Sutikit, tikrai yra labai daug pavyzdžių, kai mergina išties graži, bet turi menką ertmę smegenėlių ir nulį savikritiškumo, tai ji tampa panaši į karikatūrą.
Taigi, mylėkim save ir kiti mus mylės :) O tam, kuris rašė, kad jei negražiosios neturi lėšų būti gražesnėmis, tai turi skolintis, galiu tik patarti žvelgti šiek tiek giliau. Kad ir į save :)
